arba ir serijos „nieko neišmeskime“

Pavasarį, kai šiltnamyje priželia ridikėlių lapų ir juos reikia negailestingai praretinti, iškyla dilema – ką daryti su ridikėlių lapais: išmesti ar ne? Gi toks gėris – ekologiški savame šiltnamyje užauginti ridikėlių lapeliai. Daug metų buvom įpratę auginti ridikėlius dėl šakniavaisių, o lapus išmesdavom. Tačiau ridikėlių lapai yra net turtingesni vitaminų ir mineralinių medžiagų. Juose beveik dešimt kartų daugiau vitamino C negu šakniavaisiuose, taip pat gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio. Todėl ridikėlių lapų – ypač užaugintų savame šiltnamyje – šiukštu neišmeskite, o pasigaminkite fantastiškai skanų ridikėlių lapų pesto.

Ridikėlių lapus supjaustau, įpilu šiek tiek aliejaus ir susmulkinu rankiniu smulkintuvu.

Įdedu:

daug trinto česnako,

tarkuoto kietojo sūrio,

majonezo (galima tik aliejaus),

 druskos ir pipirų.

Tokią užtepėlę, žinoma, galima gardinti viskuo – įvairiausiomis sėklomis, naudoti visokių rūšių aliejų, praturtinti kiaušiniu, krabų lazdelėmis ir t. t.

Kadangi pavasarį ridikų lapų būna gausybė, o užtepėlės kasdien gi nevalgysi, susmulkintus lapelius galima užsišaldyti mažuose indeliuose. Tada tokią užtepėlę bus galima paruošti net ir svečiams jau einant pro duris.

Išėmus iš kameros beliks įdėti česnako, majonezo, druskos ir pipirų, pašauti į orkaitę itališką duonelę – ir puikus, sveikas, naminiškas užkandis jau ant stalo.

Taip pat galima užsišaldyti pjaustytų ridikėlių lapų ir įmesti po saują į bet kokią sriubą. Labiausiai jie „pasislepia“ rūgštynių sriuboje – čia tam atvejui, kai ridikų lapai šeimos nariams jau įgrįsta ir tenka „mėtyti pėdas“. Rūgštynių sriuboje niekas net nesuuodžia, kad didžioji dalis ne rūgštynės, o ridikų lapai.