Mūsų šeimos šių metų vasaros sezono top užkandis – burokėlių karpačas (carpaccio) – įvertintas suaugusiųjų, pamėgtas vaikų, ir ypač tinkamas kviestam ir netikėtai užklydusiam svečiui.

Reikės:

Apie 10 ar daugiau nedidelių nevirtų burokėlių

Fetos sūrio

Gražgarsčių

Raudonųjų serbentų

Balzamiko kreminio padažo

Skysto šviežio medaus

Aliejaus

Druskos, juodųjų pipirų

Burokėlius perpjaunu pusiau, o tada supjaustau kuo ploniau. Pripjaustau du molinius kepimo indus. Apšlakstau aliejumi, pabarstau druska, juodaisiais pipirais. Pašaunu į orkaitę. Po pusvalandžio gerai apvartau, kad visi burokėliai gerai iškeptų, o viršutiniai – kad net šiek tiek apskrustų. Kepu gerą  valandą, kad burokėliai šiek tiek karamelizuotųsi.

Dedu į lėkštę burokėlius, palaužau fetos sūrio, papuošiu raudonaisiais serbentais, pašlakstau balzamiko kreminio padažo ir pagardinu gražgarstėmis. Tai čia taip darau sau.

O svečius kviečiu pasiserviruoti savo lėkštes patiems.  Į svečių lėkštes dedu tik keptų burokėlių – o visus kitus priedus siūlau įsidėti pagal skonį. Tokio asmeninio serviravimosi nauda buvo ta, kad receptas pasipildė raudonaisiais serbentais. Mat šie prieš tai buvo patupdyti šalia fetos sūrio tik kaip sūrio puošmena, nes baltas sūris vienas nykokai atrodė. Viena viešnia paėmė ir pažarstė serbentų ant karpačo – ir burokėliai suskambo dar gražesne gaida…

O kai vieną dieną nutiko taip, kad prieš valgant karpačo kaimynas atnešė ką tik iš avilio ištrauktą korį ir į tą pačią lėkštę, iš kurios buvo smaližiauta šviežio medaus, buvo paserviruotas karpačo – supratome, kad tobulam skambesiui  tetrūko tingaus, ką tik iš korio išbėgusio medaus… Žinoma, šį receptą galima pildyti kitais žalumynais, įvairiausiais riešutais, grūdeliais, sėkliukais ir kitokiais pabarstukais.  Tobulumui ribų nėra…ir ne aš čia viską sugalvojau… receptai gimsta iš bendrystės, kaimynystės ir bičiulystės…