Mėlynžiedis vilkdalgis
Mėlynžiedis vilkdalgis (Iris germanica) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos, vilkdalgių (Iris) genties augalų rūšis.
Daugiametis, žolinis, 40-90 cm aukščio augalas. Stiebas 15-70 cm aukščio, status, plikas, nuo vidurio šakotas. Lapai vaisingų ūglių su ilga makštimi ir siauru lapalakščiu, nevaisingų ūglių makštys trumpos. Lapai kardiški, 30-60 cm ilgio, aštriabriauniai. Priežiediniai lapeliai gan smulkūs, ploni, sausi, sidabriškai balti. Žydi gegužės-birželio mėnesiais stambiais, kvapniais žiedais, susitelkusiais stiebų viršūnėse. Vaisius – stambi dėžutė. Sėklos apvalios, 5–8 mm skersmens. Šakniastiebis storas, horizontalus, su daugybe smulkesnių šaknelių.
Augalas dauginamas šakniastiebiais.
Mėlynžiedis vilkdalgis auginamas kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, gėlynuose. Šakniastiebių preparatai vartojami gydant bronchitą, anginą, plaučių uždegimą, karštu vandeniu nuplikyti lapai dedami ant žaizdų, vočių.
Mėlynžiedis vilkdalgis mėgsta saulėtas, šiltas, nuo vėjų apsaugotas vietas, toleruoja nedidelį šešėlį. Pavėsyje auginamas vilkdalgis nežydi arba žydi menkiau. Šiai gėlei tinka vidutiniškai derlinga, neutralios reakcijos, laidi, trąši, puveninga, sausa ar apydrėgnė žemė, priesmėlis, priemolis. Vilkdalgiai intensyviai laistomi augant ir žydint, nuo liepos vidurio – tik per sausras. Nužydėjus nukerpami žiedynkočiai.
Prieskoninės savybės
Kaip prieskonis gali būti vartojamas ir blyškusis vilkdalgis (I. Pallida Lamk.) šviesiai melsvais žiedais, ir florentinis vilkdalgis (I. florentina L.) baltais žiedais su gelsvais plaukeliais.
Kaip prieskonis vartojami šakniastiebiai, kasami antrųjų ir trečiųjų metų rudenį. Juos reikia iškasti, nuplauti, pašalinti šaknis, lapus, nulupti žievę ir džiovinti pastogėje 30 dienų. Džiūdamas įgauna malonų kvapą.
Žiedus geriausia yra rinkti gegužės mėnesį.
Veikliosios medžiagos
Jų šakniastiebiuose yra apie 50% krakmolo, 5% mineralinių medžiagų, 6-8% gliukozės, 1,2% sacharozės, apie 10% gleivių, 9,6% riebalų, 0,1-0,2% eterinių aliejų, iš kurių svarbiausias yra metilo miristatas, rauginių medžiagų, glikozido iridino; lapuose – pavasarį apie 600 mg%, o vasaros pabaigoje – iki 300 mg% askorbino rūgšties.
Eterinis aliejus naudojamas geros kokybės kvepalų, muilo gamyboje, smulkiai sumaltų šakniastiebių miltelių dedama į pudrą, dantų pastą.
Šių rūšių vilkdalgių šakniastiebiai naudojami vynams, likeriams, antpilams aromatizuoti, taip pat saldiems kepiniams.

