Kvapioji stumbražolė  (Hierochloe odorata (L.) P. Beauv.) daugiametis, žolinis miglinių (Poaceae), seniau varpinių (Gramineae), šeimos augalas.

(Graikų kalba: hieros – šventas ir chloe – žolė arba želmuo)

Daugiametis, 15–70 cm aukščio, su ilgais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas. Išauga ilgi šliaužiantys šakniastiebiai. Vaisingųjų ūglių viršutinis lapas sudarytas iš neilgos makšties ir lancetiško lapalakščio. Nevaisingųjų ūglių lapalakščiai būna 30-40 cm ilgio ir 6-8 mm pločio, makštys trumpos. Šluotelė kiaušiniška, žydint išsiskečia iki 15 cm ilgio. Varputės maždaug 5 mm ilgio, rudos, auksinio atspalvio, jų koteliai pliki. Plačiai lancetiški, pliki viršutiniai varpažvyniai kiek žemiau viršūnės užsibaigia trumpu, tiesiu akuotu. Pradeda žydėti gegužės viduryje. Sėklos subręsta liepos pradžioje. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Auga drėgnose pievose, krūmuose, išretintuose miškuose.

Vaistinis, dažinis, aromatinis.

Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Žolėje yra askorbo rūgšties (lapuose daugiau kaip 1%, o šluotelėse – 0,2%), 0,2-0,4% kumarino (dėl to maloniai kvepia) ir jo darinių (kumaro, ferulo), eterinio aliejaus. Kaip prieskonis naudojamas gėrimams aromatizuoti. Sausos žolės dedama į tabaką jo kvapui gerinti. Plačiai vartojamas liaudies medicinoje. Žole dažomi verpalai gelsva spalva.

Kaip prieskonis vartojamas žuvies konservams, gaiviesiems ir svaigiesiems gėrimams aromatizuoti.

Daugelyje Europos šalių stumbražolės buvo laikomos šventomis ir vadintos šv. Marijos žole.