Spalio pabaigoje galima pradėti rožes šiek tiek genėti. Rudeninis rožių genėjimas yra higieninio pobūdžio – pašalinam pažeistas, nudžiūvusias šakas ir visus lapus. Galima dengti ir su lapais, bet tada kartu žiemos ir visos ligos bei kenkėjai. Todėl rekomenduojama nukirpti visus rožių lapus ir sugrėbti visus aplink rožes nukritusius lapus.

Kuo purkšti rožes rudenį?

Pašalinus visus lapus, reikia nupurkšti fungicidu, pvz. bordo skysčiu, arba vario preparatais (1 proc. vario sulfato tirpalu) rožes ir žemę aplink jas.

Kada ir kaip dengti rožes?

Lapkričio pradžioje ant rožių šaknų užpilti kauburėlį sausų durpių (arba spygliuočių pjuvenų). Atlikus šį darbą galima ramiai laukti šalčių – blogiausiu atveju net ir nespėjus laiku apdengti rožių ir dėl to nušalus stiebams, po durpių kauburėliu esančios šaknys tikrai liks gyvos ir sveikos, o atėjus pavasariui krūmai atžels.
Tačiau, jei norime, kad rožės pražystų ne birželio gale, o mėnesiu anksčiau, ir savo žiedais džiugintų jau gal net ir gegužės mėnesį, reikia apdengti ir rožių stiebus. Išsaugojus stiebus, pavasarį rožei beliks tik šiek tiek pasistiebti ir ji jau galės krauti žiedus. Kadangi vasaros sezonas pas mus labai trumpas, tai jį pasiilginti tiesiog būtina – bent jau rožių žydėjimu.

Todėl, nupurškę rožes bordo skysčiu ir apipylę durpėmis jų šaknis stebime oro temperatūrą. Temperatūrai nukritus žemiau -7 ºC rožes reikia apdengi. Dengti galima eglišakiais, agroplėvele, medinėmis arba plastikinėmis dėžėmis su tarpeliais.

Būtina suprasti dengimo esmę – šildo ne dengimo priemonės, o žemė. Dengimo priemonė tiesiog sulaiko žemės šilumą – ji tarnauja kaip drabužis žmogui. Nes gi šildo ne drabužis, o oro sluoksnis. Todėl rožę reikia lenkti prie žemės ir kuo nors „apkloti“, kitaip tariant, sukurti oro sluoksnį.

Aukštesnes rožes prilenkusi prispaudžiu lenktais metaliniais strypais – rožės stiebas, žinoma, nori atsitiesti. Todėl prispaudusi strypu uždengiu agroplėvele ir plėvelės kraštus prispaudžiu akmenimis arba plytgaliais.

Jei netoli sodybos yra miškas, galima dengti eglišakiais. Toks dengimo būdas yra patogus tuo, kad pavasarį rožes galima po truputį nudengti – rožės neperkaista ir nešunta. Apdengus eglišakiais užtikrinamas puikus rožių vėdinimas.

Dar vienas dengimo būdas – kiauromis medinėmis arba plastikinėmis dėžėmis. Jei turite tokių dėžių, tereikia užvožti dėžę ant rožės ir apdengti dėžę agroplėvele, o plėvelės kraštus prispausti akmenimis. Tokio dengimo būdo privalumas yra tas, kad agroplėvelė nekimba prie rožių spyglių, plėvelę rudenį lengva uždėti, o pavasarį – nuimti. Nes dengiant tik agroplėvele – ypač jei rožė didelė – agroplėvelė labai kimba prie rožės spyglių ir dažnai plyšta.

Labai sveikas rožėms dengimo būdas yra sniegas. Tačiau Lietuvoje dažniau pirma užeina speigas, o tik tada sniegas. Arba sniegas nutirpsta ir lieka tik speigas. Ir tada rožėms jau būna utititi šalta. Todėl dėl sniego kaprizų mūsų šalyje aš šio dengimo būdo nesirenku.

Dengti reikia ne visas rožes – senovinių rožių ir erškėčių hibridų dengti nereikia. Pvz., vijoklinės rožės „Lykkefund“ ir senovinės rožės „Chloris“ nedengiu – jos puikiausiai peržiemojo net ir tą žiemą, kai temperatūra buvo nukritusi iki -20 ºC.

Apklojus patalais rožes, galima sau ramių ramiausiai laukti pavasario – jaukiai gerti arbatą prie židinio, generuoti naujas idėjas pavasariui ir jau iš anksto paslapčia džiaugtis būsimais vasaros stebuklais, kai rožės ves iš proto ne tik gausingais savo žiedais, bet ir svaiginančiais aromatais.